Įrašai Pažymėti ‘žarnyno uždegimai’

Vaistažolės išdėstytos abėcėlės tvarka pagal jų lietuvišką pavadinimą.

Vaistažolės:

A|B|C|Č|D|E|F|G|H|I|J|K|L|M|N|O|P|R|S|Š|T|U|V|Z|Ž

Našlaitė, kvapioji (Viola odorata)

Kvapiosios našlaitės yra daugiametės žolės, augančios vidutinio klimato kraštuose, dažniausiai lapuočių miškuose, parkuose. Augalai 10-15 cm aukščio. Lapai sodriai žali, išauga iš gulsčio šakniastiebio viršūnės. Jauni lapai būna inkstiški, visiškai užaugę tampa širdiški, šiek tiek plaukuoti. Žiedai po vieną sukrauti ant gana ilgų žiedkočių, jie tamsiai violetiniai arba mėlynai violetiniai. Žydi anksti pavasari, vos nutirpus [...]

Ožiažolė, anyžinė (Pimpinella anisum)

Anyžinės ožiažolės yra neaukšti, iš pietvakarių Azijos kilę augalai. Vaistams pradėti auginti dar senovės Egipte. Stačio stiebo šakų viršūnėje išsiskleidžia balti ar blyškiai gelsvi, į skėčius susitelkę žiedai. Vėliau augalai subrandina pilkšvus kvapius, malonaus salsvo skonio vaisius, paprastai vadinamus sėklomis. Sėklose susikaupia 1-6 proc eterinio aliejaus. Apie 90 proc šio aliejaus sudaro enetolas, kuris ir [...]

Sidabražolė Miškinė (Potentilla erecta)

Lietuviški sinonimai: degimo žolė, degsnys, gumbutis, senšaknė, trakžolė Sidabražolė tai daugiametis 10-40 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis beveik horizontalus, trumpas, sumedėjantis, pjūvyje rausvai rudas, 2-7 cm ilgio, 1-3 cm storio, su daugeliu smulkių šaknelių. Stiebai keli, kylantys arba statūs, ploni, į viršūnę šakoti, plaukuoti. Pamatiniai lapai ilgakočiai, triskiaučiai arba penkiaskiaučiai, bekočiai, su dviem dideliais prielapiais. [...]