Viržis šilinis (Calluna vulgaris)

Vaistažolė - Viržis šilinis (Calluna vulgaris)Lietuviški sinonimai: šilo eglutė, šilojas, šilžolė, viržė

Daugiametis visžalis 20-70cm aukščio įsišaknijančiais ūgliais ir kylančiomis šakelėmis puskrūmis. Stiebas plonas, rudas, šakotas. Lapai prigludę, smulkūs, pliki, kartais kiek plaukuoti. Žiedynas kekiškas, vienašalis, gausiažiedis. Žiedai trumpakočiai, smulkūs, malonaus kvapo. Vainikėlis blyškiai lelijinės arba rožinės spalvos. Žydi liepos-rugsėjo mėnesiais. Vaisius- plaukuota dėžutė su smulkiomis, šviesiai rudomis sėklomis. Dauginasi vegetatyviškai ir sėklomis. Auga sausose, smėlingose, nederlingose dirvose, sudaro ištisus sąžalynus. Ypač paplitęs pušynuose. Atsparus sausroms, mėgsta šviesą. Dažnas. Viržynai nualina dirvožemį, dėl to juose sunkiai auga medžiai, kiti miško augalai. Viržiai- vieni medingiausiųjų augalų. Taip pat jie yra dekoratyvūs ir galima auginti gėlynuose. Jų šakelės tinka žiemą puokštėms daryti.

Vaistams vartojama visa viržio antžeminė dalis. Pjaunama, kai viržis žydi, rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių. Išdžiuvusi žaliava yra kvapi, saldžiai karstelėjusio skonio. Tinka vartoti dvejus metus. Viržių žaliavoje yra 7% rauginių medžiagų, arbutino, metilarbutino, flavoninių glikozidų: kvercitrino, kvercetino, miricitrino, ericino; alkaloido erikolino; saponinų, fumarinės ir citrinos rūgšties; dervų, mineralinių ir kitų medžiagų.

VARTOJIMAS MEDICINOJE

Viržių žolė malšina uždegimus, dezinfekuoja, skatina šlapimo ir prakaito išsiskyrimą. Jais gydoma inkstų akmenligė, inkstų geldelių ir šlapimo pūslės uždegimai, kepenų ligos. Nuoviras geriamas nuo nervų sistemos sutrikimų, o deriniai su valerijonu ir gudobele- gydant širdies ligas.

LIAUDIES MEDICINOJE

Arbata geriama peršalus ir kosint bei karščiuojant. Dažnai vartojamas gydant sąnarių uždegimus. Žiedų milteliais apibarstomos žaizdotos ir nudegintos vietos. Viržių ekstraktu vilgomi odos spuogai, egzemos pažeistos vietos. Pašutinta viržių žolė dedama ant sumuštų vietų, šunvočių, išnirusių sąnarių. Išdžiovintų žydinčių šakelių nuoviras vartojamas raminančioms ir dezinfekuojančioms vonioms. Juo plaunamos žaizdos.

Žydinčių viržių šakelės tinka trauktinėms, likeriams gaminti ir kaip arbatos pakaitalas.

Sergant reumatu

30g šilinio viržio žolės, 20g plaukuotojo beržo pumpurų, 20g blindės žievės, 10g vaistinės veronikos žolės. Susmulkintą ir džiovintą žaliavą sumaišyti. Valgomąjį šaukštą mišinio užpilti 300ml verdančio vandens, palaikyti 30 1 40min, perkošti ir gerti po / stiklinės(100ml) 3 kartus per dieną.

Gydant inkstų ligas, virškinamojo trakto sutrikimus

Valgomąjį šaukštą išdžiovintos ir susmulkintos šilinio viržio žolės užpilti 400ml verdančio vandens ir 2val palaikyti šiltoje vietoje. Nukošti ir gerti po 100ml kas 3 valandos.

Nuo išsekimo, depresijos

Imti valgomąjį šaukštą šilinio viržio žolės, tiek pat paprastosios žemuogės lapų ir paprastojo erškėčio uogų. Viską sumaišyti. Valgomąjį šaukštą šio mišinio užpilti 2 stiklinėmis(400ml) verdančio vandens. Po 30min nukošti.  Gerti po / stiklinės(100ml) 4 kartus per dieną. Gydymo kursą tęsti 10 dienų. Po pertraukos vėl pakartoti.

Karščiuojant

Valgomąjį šaukštą šilinio viržio žiedų ir tiek pat paprastojo čiobrelio žolės užpilti 2 stiklinėmis(400ml) 1 vandens ir pavirti 5-6min. Nukošti, įdėti medaus ir gerti po 1/2  stiklinės(100ml) 4 kartus per dieną.

Pleiskanotai, riebiai odai gydyti

Imti 2 dalis sausų šilinio viržio žiedų, 2 dalis sausų didžiosios dilgėlės lapų, 2 dalis didžiosios varnalėšos šaknų ir 1 dalį paprastojo apynio spurgų. Viską sumaišyti. 7 šaukštus šio mišinio užpilti litru vandens ir 8-10min pavirti. Atvėsus perkošti ir šiuo skysčiu 3 kartus per savaitę įtrinti galvos odą arba perplauti plaukus

Parašykite Komentarą